Tarptautinės organizacijos vis labiau vertina gebėjimus ir įgūdžius, lavinamus už formaliojo švietimo įstaigų ribų. Todėl ypatingas dėmesys svetur, o ypač Vakarų ir Šiaurės Europoje yra skiriamas neformaliojo švietimo sklaidai ir plėtrai. 

Viena gražiausių pavasario švenčių – Velykos – jau visai ne už kalnų. Žinoma, svarbiausias jos akcentas yra margučiai, tačiau neapsieinama be šokoladinių kiškių, kiaušinių, skanių patiekalų ar ir kitokių kūrybinių sprendimų. Daugelyje pasaulio šalių šią pavasario šventę stengiamasi paminėti siekdamos įvairių rekordų.

Kone dešimtadalis nebenaudojamų stambiųjų elektroninių prietaisų iš kaimo vietovių pas elektroninės technikos atliekų surinkėjus patenka jau apsamanoję. Pasitaiko netgi tokių atvejų, kai gyventojų atiduodamame šaldytuve randami naminių uogienių ar kompotų stiklainiai. Kokius prietaisus rečiausiai ir dažniausiai išmeta Lietuvos gyventojai bei su kokiais įdomiais netikėtumais tenka susidurti, pasidalino nemokamą elektroninės technikos atliekų išvežimą organizuojančios Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) surinkėjai.

Plinkšės, vietinių dar vadinami Plinkšiais – kaimasŠerkšnėnų seniūnijoje, šiauriniamePlinkšių ežerokrante. Šiaurėje ribojasi suKetūnųirKalniškių, rytuose – suGirkaliųkaimais. Prie ežero tebėra buvęsdvaropastatų ansamblis irparkas, išlikęs buvusio dvaro savininko Kostantino Pliateriokapas. Šis kaimas tebesaugo praeities pėdsakus, o bendruomenė maloniai priima kiekvieną čia apsilankiusį.

Pavasaris atneša ne tik sprogstančius medžius, vis giedresnį orą ir šviesesnius vakarus. Dienoms  šiltėjant, rytais vis ilgiau stoviniuojame prie spintos ir stengiamės rasti atsakymus į lengvai kankinančius klausimus: ką apsirengti? Kuo apsiauti? Kas šį sezoną madinga, o ką reikėtų paslėpti giliausiame spintos kampe?

Kas yra žmogus? Turėtume saugotis aiškių, tiesmukų, galutinių atsakymų į šį klausimą. Tokių atsakymų rasime ir buitiniuose žmonių pokalbiuose, ir prastoje filosofijoje bei teologijoje. Uždaryti žmogaus prigimtį į atseit nekintamą, amžiną apibrėžimą – tai pats lengviausias kelias, nes daugiau nereikia mąstyti, bet kartu ir pats pavojingiausias, nes skatina konfliktą su tikrove ir anksčiau ar vėliau baigiasi kruvinu jos naikinimu. Žmogiškoji tikrovė niekada neįtilps į aiškų ir galutinį apibrėžimą.

Esu vienas iš daugelio „Jaunimo linijos“ savanorių. Nežinantiems paaiškinsiu, kad į „Jaunimo liniją“ skambina dėl įvairių problemų gyvenimo aklavietėje atsidūrę žmonės. Ir ne tik jaunimas. Skambina visokio amžiaus žmonės.

JIE TIK KALBASI IR ŽMONĖS TAMPA RAMESNI, LAIMINGESNI.

Kai kurie iš jų nemato kitos išeities, tik kaip nusižudyti. Savanoriai išklauso skambinantįjį, padeda nusiraminti ir gana dažnai žmogus pats randa savo problemų sprendimo būdus. Džiugu būna girdėti skambinančiojo balse atgimusią viltį gyventi ir tariamą ačiū. Savanoriai nesuranda jiems darbo, nesugrąžina prarastos meilės, neišgydo jų ligų ar priklausomybių. Jie tik kalbasi ir žmonės tampa truputį ramesni, laimingesni. Ir jiems kyla mintys, kaip galėtų spręsti savo problemas ir toliau gyventi.

„Sėkmingu norintis tapti žmogus visada turi stengtis padaryti 105 proc. to, kas jam yra skirta, padaryti šiek tiek daugiau negu sako mokytojas ar dėstytojas, o vėliau ir darbdavys. Jeigu padarysi daugiau nei iš tavęs tikimasi, būsi pastebėtas, išsiskirsi iš kitų. Iniciatyvių žmonių, turinčių judėti į priekį skatinančią vidinę ugnelę, nėra daug. Dažniausiai esame linkę daryti tik tiek, kiek reikia“, – sako lektorius, derybų konsultantas, buriuotojas Paulius Kovas.

Lietuvoje kasmet didėja jaunimo ir vyresnių žmonių atskirtis verslumo atžvilgiu: net 70 proc. jaunimo iki 35 m. įsivaizduoja save pradedančius verslą, kai 50 m. ir vyresni – tik 31 proc., rodo pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2016 (Amway Global Entrepreneurship Report). Šiandien dažnai kalbama apie tūkstantmečio kartas, jaunų žmonių verslumą ir karjeros galimybes, tačiau vyresnių žmonių potencialas yra pamirštamas. Visuomenėms senėjant, ateityje tai gali sukelti rimtų ekonominių padarinių, teigia Kazimiero Simonavičiaus universiteto docentė, verslumo ekspertė dr. Austė Kiškienė.

Antikos graikai turi legendą apie karalių Midą. Viskas, prie ko jis prisiliesdavo, pavirsdavo auksu. Kai žiūri į mūsų valdžią, atrodo, kad ji yra atvirkštinis Midas. Net geri dalykai, prie kurių prisiliečia valdžia, virsta nesąmonėmis. Štai jums trys pavyzdžiai.

„Gerai, kad priėmė įstatymą, bet tik įstatymas čia nepadės“, ‒ interviu LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ teigė Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas, reaguodamas į žurnalistų klausimą, ką manantis apie per mėnesį po tragiškos keturmečio Matuko mirties valstybės institucijų padarytus žingsnius ir Lietuvą užgriuvusią pranešimų apie sumuštus, išnaudojamus, iš tėvų atimtus vaikus bangą.

Šaldytuvas – neatsiejamas kiekvienos virtuvės elementas. Jeigu maisto gaminimui yra daugybė smulkios buitinės ir virtuvės technikos įrenginių, maisto produktų laikymo požiūriu, tokiam įrenginiui kaip šaldytuvas, paprasčiausiai alternatyvų kol kas nėra. Varle.lt buitinės technikos eksperto Justino Kaušinio teigimu, kiekvienam planuojančiam įsigyti naują šaldytuvą žmogui pravers žinoti kelis dalykus, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį.

Nereikia jokio karo, kad kūdikis išgyventų katastrofą, sako gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis. Anot jo, vaikelis patiria katastrofą, kai mama jam neatsako ir jis pasijunta paliktas. „Tai gali sukelti ne tik motinos depresija, bet ir gyvenimo problemos: menkas uždarbis, bloga vyro nuotaika praradus darbą, konfliktai namuose, pervargimas. Daugybė dalykų gali lemti neadekvačius atsakymus į kūdikio stimulus“, – teigia E. Laurinaitis.

 Planuojant pavienių medžių ar didesnio miško ploto kirtimą, būtina pasidomėti to miško flora ir fauna, nes gamtos tausojimas – neatskiriama šiuolaikinės miškininkystės dalis. Pavasarį bundant gamtai prasideda gyvūnų veisimosi periodas, todėl ramybės periodui užtikrinti nustatyti atitinkami ūkinės veiklos miške ribojimai.

   Sena vinjetė. Tolimos jaunystės nuotrauka. Iš vinjetės nuotraukų į mus žvelgia jaunuoliai, pilni svajonių apie gražią ateitį ir numatytą, tačiau neįvyksiantį susitikimą po 10 metų...

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. Apklausoje, kurioje dalyvavo 606 šios šalies mokytojai, buvo siekiama išsiaiškinti, ką pedagogai mano apie naujųjų technologijų, o ypač virtualiosios realybės, taikymą ugdyme. Anot jų, šiandien inovacijos yra bene pagrindinis kelias į pažangą ir teigiamus pokyčius mokyklose. Kaip šias tendencijas vertina Lietuvos švietimo ekspertai?

Skyrybų statistika negailestinga: 2015 m. duomenimis, skyrybų procentas Lietuvoje s iekė 42,6 proc. Besiskiriantiems tėvams tenka ne tik išspręsti patiems kylančius sunkumus, bet ir padėti šią sudėtingą situaciją išgyventi vaikams, kuriems dažnai sunku suprasti, kas vyksta, ir labiausiai jie nori toliau mylėti tiek tėtį, tiek mamą. Kaip padėti vaikams tėvų skyrybų metu, pasakoja psichologė, lektorė Aušra Kurienė“.

Siekis suderinti įsipareigojimus šeimai ir darbui jau daugelį metų yra viena iš aktualiausių temų, nagrinė­jant mažamečių vaikų turinčių tėvų sėkmingą integra­ciją ir grįžimą į darbo rinką. Keičiasi ir pats socialinis šeimos modelis, kuomet moterys siekia ne tik atsi­dėti šeimai ir vaikams, bet ir imtis profesinės veiklos bei siekti karjeros, o vyrai aktyviau įsitraukia į vaiko priežiū­ros veiklas, todėl tėvystės ir karjeros derinimas tampa tikru iššūkiu.

„Dėl kūrybiškumo nuslopinimo galite padėkoti tiems, kurie kažkada jums pasakė „užteks žaisti, eik mokytis“, – sako aktorius, režisierius, dramaturgas Justas Tertelis. Jo paties mėgstami vaikystės žaidimai suaugus tapo mylima profesija ir jis iš visos širdies linki tėvams netrukdyti vaikų kūrybiškumui. Konferencijoje „Atsakinga tėvystė“, kuri vyks kovo 25-26 d. „Litexpo” centre jis skaitys prane šimą „ Kūrybiškumo pradžiamokslis: arba ką tėvams turi pasakyti menininkas?“.

 Norint užtikrinti sėkmę versle ir asmeniniame gyvenime reikia koncentruotis tik į keturis dalykus – susitelkimą, atskaitomybę, paprastumą ir skaidrumą, sako į Lietuvą atvykstantis lyderystės ekspertas iš JAV Gordon Tredgold. Tarp 100 geriausių pasaulio lyderystės ir vadovavimo ekspertų esantis G. Tredgold sako, jog vadovai kasdien savęs turi klausti, ar kiekvienas jų veiksmas prisideda prie vieno iš minėtų keturių veiksnių gerinimo.

Nors daugelyje sektorių jaučiamas darbuotojų stygius, dalis darbdavių ne mažina, o didina reikalavimus darbuotojams. Personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo bendrovės „Manpower Lit“ vadovė Gerda Baltrūnaitė teigia, kad rinkoje pastebima auganti darbuotojų diskriminacijos tendencija. Pasak personalo valdymo ekspertės, šiuo „įkaitusiu“ darbo rinkoje metu laimi tik lankstus požiūris: siekiant greitai surasti tinkamą darbuotoją, reikalavimus jo amžiui, lyčiai, šeiminei padėčiai vertėtų pamiršti.

Padangas „autis“ reiktų pagal sezoną bei vairavimo stilių

Vilnius, kovo 22 d. Už lango vis dažniau pasirodant saulei, mūsų šalies vairuotojai ruošiasi žieminių padangų keitimui į vasarines. „Inchcape Motors“ automobilių serviso specialistai sako padangų keitimo bumo kol kas nepastebintys. Padangas keisti skuba tik tie vairuotojai, kurių automobilis „apautas“ dygliuotomis padangomis. Tačiau tokių vairuotojų Lietuvos keliuose yra tik apie 10 procentų.

„Įkurti įmonę ir nepavykus bankrutuoti įmokėjus vos 5 eurus yra geriau nei „sudegti“ su tikru verslu“, – teigia Tarptautinės Mokinių mokomųjų bendrovių (MMB) mugės iniciatorė Laima Girdauskienė.

Šventojo Rašto žodiai „Tiesa padarys jus laisvus“ man reiškia drąsą. Drąsą gyveni pagal krikščioniškas vertybes, drąsa likti ištikimam savoms vertybėms, nuolat jas ugdyti ir savo pavyzdžiu užkrėsti kitus. Šiandien, kuomet gyvename tokiame skirtingų nuomonių, pasaulėžiūrų ir net skirtingų tiesų pasaulyje, kuomet visuomenėje karts nuo karto kyla diskusijos dėl Bažnyčios požiūrio į visuomenei svarbius dalykus, savo kasdienybėje remtis krikščioniškomis vertybėmis gali atrodyti sudėtinga at netgi neprotinga. Tačiau nebūtinai. Yra nemažai žmonių, kuriems krikščioniškosios vertybės nėra nepakeliamas jungas bendraujant su kitais ar užsiimant kasdienėmis veiklomis. Edukacinės psichologijos studentė Julija Ladigaitė, teologijos studentė Miglė Pečiulytė bei abiturientė Ieva Petrulionytė yra vienos tokių.

Elektronikos prekių parduotuvėms lūžtant nuo pačių įvairiausių dydžių ir parametrų televizorių gausos, eiliniam pirkėjui vis dažniau kyla klausimas – kaip teisingai išsirinkti patį tinkamiausią gaminį? Ekspertai pažymi, kad lietuviai televizorius dažniausiai renkasi pagal jų ekrano dydį, siūlomas išmaniąsias funkcijas ir vaizdo raišką, o garso kokybę vis dar nepagrįstai ignoruoja.

Penkerius metus Lietuvoje veikianti profesinės savanorystės iniciatyva „Kam to reikia?!”, atsinaujina ir tampa „būsiu__“. Ši internete veikianti platforma burs šalies specialistus, norinčius supažindinti moksleivius su savo profesija, bei pasiūlys jaunuoliams tapti juos sudominusios profesijos atstovo „šešėliu“ . Taip būsimieji profesionalai galės susipažinti su pasirinktos profesijos kasdienybe.

Depresija yra viena dažniausiai sutinkamų ligų – sergančiųjų ja skaičius pasaulyje viršija 300 milijonų ir nuolatos auga. Ne išimtis šiuo požiūriu ir Lietuva, tačiau kreiptis į psichologus čia vis dar nepopuliaru. „Krizių įveikimo centro” psichologių J. Skiparienės ir R. Černovaitės teigimu, tokia pagalba reikalinga ne tik depresija sergantiems, bet ir jų artimiesiems, kuriems svarbu žinoti, ar depresija yra liga, kokia tai liga, kaip elgtis ir kaip bendrauti su sergančiu artimu žmogumi.

Į šiuos klausimus „Bernardinai.lt” skaitytojams atsakyti sutikusios J. Skiparienė ir R. Černovaitė kviečia prisijungti prie psichologinės pagalbos grupės, skirtos depresija sergančių žmonių artimiesiems. Pirmasis grupės susitikimas vyks kovo 30 d. Daugiau informacijos galite rasti facebooke arba „Krizių Įveikimo Centro” puslapyje.

Pasikeitęs požiūris į šeimos kūrimą, šeimų įvairovę, lyčių revoliucija daro didelę įtaką šiuolaikinės šeimos modeliui. Tai nagrinėja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė. Atsakyti į klausimą, kas yra laiminga šeima ir kaip pasireiškia šeimyninė laimė, profesorės teigimu, nėra taip paprasta: „Šeimyninę laimę dauguma suvokia kaip šeimą, kurioje būtina meilė, kuri apibūdina partnerių, tėvų ir vaikų santykių kokybę. Vis tik meilė (taip, kaip mes ją suprantame dabar) su šeimynine laime istoriškai žvelgiant sugiminiuota gana nesenai“, – teigia VDU sociologė ir priduria, kad  kiekvienas laikmetis sukuria gero, siektino šeiminio gyvenimo standartus. Apie juos – interviu su A. Maslauskaite.